Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

IŠVALYKITE PROTĄ IR NUKREIPKITE JĮ Į DIEVĄ

 

Dasaros šventė
(penktoji diena)

2002 m. spalio 13 d.

 

O kvailas prote! Kodėl bėgioji šen ir ten ieškodamas Brahmano,

Kai Jis yra tavyje?Atsigręžk į vidų ir rasi Jį čia.

Didesnės sėkmės už šią nėra.

(Telugu eilės)

 

Meilės įsikūnijimai!

Dievo kūryba yra nuostabi ir paslaptinga. Dvasiniai ieškotojai atlieka įvairias praktikas, kad išvystų Dievą. Kiekviena mantra yra žodžių junginys su gilia vidine prasme. Ji turi nesuskaičiuojamą daugybę reikšmių, tačiau mes turime suvokti tą, kuri tinka mūsų vietai ir aplinkybėms. Dieviškasis Dakšinamurtis atskleidė šias mantrų reikšmes, kad padėtų dvasiniams ieškotojams lengvai jas suprasti ir patirti palaimą. Jis mokė pasaulį mantrų paprastu ir aiškiu būdu. Ypač jis pabrėžė tris žodžius, atitinkančius individą (jiva), Dievą (Deva) ir protą (manas).

Koks yra proto, skiriančio individą ir Dievą, vaidmuo? Dievas yra sąmonės (caitanya) įsikūnijimas. Protui duota užduotis sujungti tai, kas inertiška (jada), ir sąmonę (caitanya). Individo, Dievo ir proto junginys sudaro mantrą. Šiam trejetui apibūdinti vartojamas jivesvaraprakriti terminas. Proto pareiga – transformuoti individą į Dievą. Kaip protas šią funkciją atlieka? Individui taikoma sąvoka vyasti, o Dievas yra visuomenės (samasti) įsikūnijimas. Protas yra individo (vyasti) ir visuomenės (samasti) junginys. Todėl protas apdovanotas šventa galia. Šiame amžiuje protas apibūdinamas kaip pamišusi beždžionė. Jis nėra toks pamišęs lyg beždžionė, kaip mano žmonės. Protas atstovauja žmonijai. Jis veikia kaip ryšys tarp žmogaus ir Dievo. Todėl protas yra labai šventas ir galingas. Protas lemia ir vergystę, ir išsilaisvinimą (Manah Eva Manushyanam Karanam Bandhamokshayo). Žmogaus proto galia yra unikali. Bet žmonės nesuvokia proto didybės ir todėl nepakankamai jį gerbia. Jie net nesupranta tikrosios žodžio „protas“ reikšmės ir naudoja jį banalioms pasaulietinėms užduotims. Protas yra labai stiprus ir turi keletą aspektų. Jis apdovanotas tyrumu, narsa, drąsa ir t.t. Niekas nesugebėjo suprasti proto prigimties ir galios. Jei proto nebūtų, sąvokos „individas“ (jiva) ir „Dievas“ (Deva) prarastų savo reikšmingumą. Tik protas parodo didžią galią, jungiančią individą ir Dievą. Žmogus turi stengtis suprasti skirtumą tarp proto, individo ir Dievo šiuo požiūriu.

Kaip sakiau jums vakar, protas simbolizuoja Višnų, kvėpavimas – Išvarą, o kalba – Brahmą. Sakoma, kad Brahma iškilo iš Višnaus bambos. Taip ir kalba kyla iš proto. Kalba turi neaprėpiamą galią. Vedose ir Upanišadose yra daug pamokymų, susidedančių iš trijų žodžių. Šie žodžiai tapo mantromis. Ne visi gali suprasti šių mantrų esmę. Tatai tu esi (Tat Tvam Asi), ši atma – tai pats Brahmanas (Ayam Atma Brahma), visa tai – tikrai Brahmanas (Sarvam Khalvidam Brahma), pažinęs Brahmaną pats tampa Brahmanu (Brahmavid Brahmaiva Bhavati). Visi šie Upanišadų pamokymai yra tikrai šventos mantros. Net Dievų vardai, atrodantys kaip paprasti kreipiniai, yra mantros. Juos galima interpretuoti įvairiai. Kiekvienoje iš keturių Vedų (Rig, Jadžur, Sama ir Atharva) yra keturi gilios prasmės teiginiai. Jie pateikia pačią Vedų esmę. Kiekvienoje mantroje slypi ir visų mantrų esmė. Todėl nebūtina žinoti visas mantras ir jų reikšmes. Pavyzdžiui, imkime mantras Tat Tvam Asi (Tatai tu esi) ir Aham Brahmasmi (Aš esu Brahmanas). Giliau panagrinėję, tikrai aiškiai pamatysite, kad jos abi reiškia tą patį. Mantra Sarvam Khalvidam Brahma (Visa tai tikrai Brahmanas) taip pat perteikia tą pačią Tiesą. Taigi iš esmės visos mantros skelbia tą pačią Tiesą. Tikroji dvasinė praktika ir yra suprasti šią vienybę. Pažinęs Dievą, pats tampa Dievu (Brahmavid Brahmaiva Bhavati). Tas, kuris supranta vienybę, tikrai tampa Dievu. Tai Upanišadų mokymas.

 

Meilės įsikūnijimai!

Jūs esate Dievas. Visų pirma supraskite šią Tiesą. Kiekvienas yra dieviškas. Todėl galite stebėtis, kam reikia garbinti Dievą? Turite garbinti Jį, kol suprasite ir patirsite šią vienybę. Gyvenate labai įprastą ir pasaulietinį gyvenimą. Kaip tokiomis aplinkybėmis galite suprasti transcendentinį dieviškąjį principą? Jūs esate individualus įsikūnijimas (vyasti svarupa), o Dievas yra kosminė forma (samasti svarupa). Todėl neįmanoma individui suprasti kosmoso. Nei dvasinės praktikos, nei mantrų kartojimas negali individo paversti kosmine forma. Transformacija įmanoma, tik jeigu individas sutapatina save su kosmosu. Individas turi tvirtai tikėti: „Aš esu Dievas“.

Puodžius prisikasa molio upės pakrantėje, sumaišo su vandeniu, uždeda ant rato ir žiedžia puodus. Puodas negali laikyti vandens, kol neišdeginamas ugnyje (agni samskara). Kaip puodas, išdegtas ugnyje, tampa tvirtas, taip ir žmogus tampa Dievu, perėjęs gryninančią išminties ugnį. Puodas, atsiradęs iš purvo, galiausiai suirs ir taps tuo pačiu purvu. Panašiai ir kiekvienas objektas bei kiekviena būtybė šiame pasaulyje galiausiai grįš į šaltinį, iš kurio kilo. Žmogų galima palyginti su puodu, o Dievą – su puodžiumi. Jeigu „puodas“ nebus išdegtas išminties ugnyje, jis sukiuš, vos jį panaudojus. Kas yra išmintis? Vienovės suvokimas yra išmintis (Advaita Darsanam Jnanam). Žmogus turi išgryninti save išminties ugnyje ir patirti vienybę. Molis įgauna vertę, kai išdeginamas ir paverčiamas puodu. Auksas yra vertingesnis ir tvirtesnis, kai iš jo pagaminamas nuostabus papuošalas. Panašiai ir apsivalymas atskleidžia žmoguje slypinčią galią ir padidina jo vertę.

Dievo Valia yra žaibiška (vajra sankalpa). Dievas žinomas kaip Auksinės Įsčios (Hiranyagarbha). Jis yra kiekviename. Kadangi esate Dievo įsikūnijimai, kreipiuosi į jus „Bangaru“ (aukse)! Nepakanka to, kad turite aukso. Jį reikia paversti papuošalu. Tam, kad pagamintumėte auksinį papuošalą, jums reikia pridėti truputį kitų metalų, tokių kaip varis, žalvaris ir t.t. Tik tada auksas taps tvirtas, sunkus ir atsparus. Studentai, besimokantys technologijų, gerai tą supranta. Maistas, kurį valgome, turi daug metalų, tokių kaip auksas, varis, geležis ir t.t. Geležies daugiau yra lapinėse daržovėse. Tamarindo ir citrinos patiekalai padeda susidaryti rūgščiai (amla), būtinai ląstelių sudedamajai daliai. Taip maistas stiprina mūsų kūną.

Sapnai, kuriuos sapnuojate, iš tikrųjų yra jūsų maisto ir įpročių reakcijos. Tarp maisto, proto ir Dievo egzistuoja sudėtingas ir glaudus ryšys. Maistas vaidina gyvybišką vaidmenį dvasiniame kelyje. Kai vartojame tinkamą maistą, jis padeda mums suvokti Dievą. Koks maistas, toks ir protas. Tik tyro proto žmogus gali suprasti dieviškumą. Tam, kad išsiugdytumėte proto tyrumą, turite vartoti tyrą ir satvinį maistą. Turite maistą laikyti Dievu. Pasakyta: „Ką mąstai, tuo ir tampi“ (Yad Bhavam Tad Bhavati). Jeigu maistą laikysite paprasta materija (padartha), jis toks ir liks. Jis keičiasi priklausomai nuo jausmo. Pavyzdžiui, imkime magnetinę kūno galią – ji transformuojasi į elektrinę galią, pagimdo garso energiją ir suteikia spindėjimą (tejas). Papuošalai spindi dar skaisčiau, kai jie nupoliruojami. Panašiai ir kiekvienas žmogus yra apdovanotas spindesiu (tejas), žinomu kaip sąmonės galia (caitanya shakti).

Jei giliau panagrinėsite, įžiūrėsite Dievą kiekviename žmoguje ir visose medžiagose. Nė vienos medžiagos (padartha) negalima laikyti paprasta medžiaga. Ją reikia laikyti dieviška esme (parartha). Tarp paprastos medžiagos (padartha) ir dieviškos esmės (parartha) žioji didžiulė praraja. Padartha – tai pasaulio materija, o parartha – tai transcendentinis dieviškasis principas. Kadangi padartha laikoma paprasta medžiaga, o ne dieviška esme (parartha), jos vertė smuko. Mes suteikiame vertę tam, kas iš tiesų vertės neturi. Kita vertus, nevertiname to, kas turi būti vertinama labiausiai. Dėl viso to kaltas protas. Todėl turime protą išskaistinti ir jį nukreipti į Dievą. Kai protas nukreiptas į Dievą, mūsų spindėjimas (tejas) taip pat didėja.

Šiandien žmogus švaisto savo energiją blogoms mintims ir jausmams. Kad sutramdytų blogas mintis, žmogus turi ugdyti dieviškas mintis. Kokios mintys yra dieviškos? Turite visus dalykus laikyti dieviškais. Kiekvienas kraujo lašas jūsų kūne prisotintas dieviškumo. Maistas kūne gamina kraują ir energiją. Dievišką energiją reikia tinkamai panaudoti dieviškoms mintims.

Niekas nevalgo neapdorotų ryžių. Juos reikia išlukštenti, išvalyti, o tada gerai išvirti. Tik tada jie tiks valgymui. Kai nuimti ryžiai išvalomi ir paruošiami maistui, jų vertė išauga kelis kartus. Dorojimo procesas – tai kūlimas, vėtymas, dulkių šalinimas ir gludinimas. Lygiai taip niekas negali gauti laimės tik paprašęs. Ją reikia užsidirbti. Kuo daugiau teisingų darbų, tuo didesnis bus atlyginimas. Taigi reikia būti pasiruošus sunkiai dirbti ir apsivalyti. Mokymasis, valgymas, vaikščiojimas, sėdėjimas, bėgimas, juokas ir verkimas – visa tai sudaro apsivalymo procesą. Kaip ašaros apvalo žmogų? Kai žmogus verkia, jis atsikrato netyro vandens.

Apsivalymo procesas reiškia priimti tai, kas gera, ir atmesti visa, kas bloga. Pavyzdžiui, imkime mūsų kvėpavimo procesą. Mes įkvepiame deguonį ir iškvepiame anglies dioksidą. Per vestuves susirenka daug žmonių, todėl susikaupia daug anglies dioksido, kuris užteršia orą. Žali lapai sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį. Dėl šios priežasties mūsų protėviai vestuvių kambarius puošdavo šviežių mangų ir gysločių lapų girliandomis. Deja, žmonės pamiršo tikrąją tokios šventos tradicijos prasmę. Jie puošia savo namus plastikinių lapų girliandomis, nes jie ilgaamžiai ir lengvai pagaminami. Vardan šiuolaikiškumo jie gadina savo sveikatą, nes nebesupranta maisto šventumo. Jie naudoja naujus maisto gaminimo būdus, tam iššvaistydami daugybę pinigų. Modernumas padarė juos tinginiais. Jie pasiruošę sumokėti rupiją nešikui, kad tas nuneštų daržoves, nupirktas už pusę rupijos. Tokia liūdna yra padėtis.

Meilės įsikūnijimai!

Laikykite maistą Dievu (parartha), o ne paprasta materija (padartha). Žiūrėkite, kad maistas, kurį valgote, padėtų išlaikyti gerą sveikatą. Nevalgykite seno maisto. Tai kaip nuodai.

Studentai!

Jūs nepritaikote praktikoje to, ką studijuojate. Girdėjote, kad vandenilio ir deguonies susijungimas sukuria vandenį. Bet kiek tai naudinga jūsų kasdieniam gyvenimui? Kokia nauda daryti eksperimentus laboratorijoje, jeigu tai nepadeda žmonėms? Šiandien žmonės įvairiose vietose kenčia dėl vandens stygiaus. Ar įmanoma juos aprūpinti vandeniu, sujungus vandenilį ir deguonį? Ne. Bharatoje yra daug upių, bet kas iš to? Jų vandenys teka į vandenyną tinkamai nepanaudoti. Šiandien įvairios valstijos kivirčijasi dėl vandens. Kodėl jos to vandens tinkamai nepanaudoja? Išnaudokite Bharatoje tekančių upių vandenį. Bharata yra labai šventa ir klestinti žemė. Ji nusipelnė būti vadinama Annapurna (pilna maisto žemė). O šiandien Bharatos žmonės kenčia nuo maisto stygiaus. Kokia to priežastis? Žmonės neteisingai išnaudoja turimus resursus. Jeigu juos išnaudosite teisingai, jūs ir jūsų artimas būsite laimingi.

Meilės įsikūnijimai!

Nieko nešvaistykite. Net plaudami rankas, kai kurie žmonės per daug atsuka čiaupus, todėl nuteka daug vandens. Vandens netausojimas Mane tikrai skaudina. Nešvaistykite vandens, nešvaistykite maisto. Daug žmonių pasaulyje miršta iš bado. Todėl užuot švaistę maistą, geriau atiduokite jį tiems, kuriems jo mirtinai reikia. Yra žmonių, kurie griebiasi išsisukinėjimo sofistikos ir sako, kad jų išmestas maistas nežus, nes jį suės šunys. Tokio maisto nepalies net šunys, nes jis bus visiškai sugedęs. Šiais moderniais laikais ne tik žmonės, bet ir gyvūnai labai protingi. Jie nusprendžia ėsti ar ne, tik maistą pauostę. Nešvaistykite maisto, laiko, energijos ir vandens. Supraskite, kad laikas yra labai svarbus. Iššvaistytas laikas – iššvaistytas gyvenimas. Vakar Aš jums daug kalbėjau įvairiomis temomis. Kadangi kalbu kiekvieną dieną, Mano balsas tampa vis stipresnis ir aiškesnis. Tai tik parodo, kad jeigu kalbate gerus žodžius, gaunate daugiau jėgų. Nekalbėkite be reikalo. Kalbėkite tiek, kiek reikia. Nešvaistykite savo žodžių. Jeigu kalbate garsiai, tai jau žodžių švaistymas. Juos turėtų girdėti tik tie, kuriems jie skirti. Yra tokių, kurie kalba garsiai net eidami keliu. Niekas negerbs tokių žmonių. Privalote išlaikyti savigarbą ir išreikšti ją kalba bei elgesiu. Be disciplinos neįmanoma gerovė (Na Shreyo Niyamam Vina).

Kodėl Aš vaikštau lėtai? Tik tam, kad suteikčiau jums ilgesnį daršaną. Galiu vaikščioti daug greičiau, bet taip daryti nemėgstu, nes kai vaikštau lėtai, visi jūs galite kiek širdis geidžia į Mane pasižiūrėti. Aš laimingas, kai jūs laimingi. Vaikštau lėtai tik todėl, kad jus pradžiuginčiau.

Studentai!

Nekalbėkite be perstojo. Kitų pagarbą nusipelnysite tik tada, kai gerbsite savo žodžius. Galite mokytis gerai ir gauti gerus pažymius, bet to negana. Turite išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir klausyti sąžinės nurodymų. Jei būsite sąžiningi, tikrai gyvenime pasieksite aukštą padėtį.

Abraomas Linkolnas gimė vargingoje šeimoje. Vaikystėje jis net negaudavo tinkamo maisto, o jo drabužiai buvo suplyšę ir purvini. Jo bendramoksliai, kilę iš turtingų šeimų, šaipydavosi iš jo apdaro. Linkolnui buvo labai sunku kęsti tokį pažeminimą. Vieną dieną iš mokyklos jis grįžo verkdamas. Kai jo motina paklausė, ko jis verkia, jis atsakė, kad jo klasės draugai tyčiojasi iš jo skurdo. Jis norėjo, kad jam pasiūtų naujus drabužius. Motina jį paguodė tardama: „Sūnau, tegu kiti sako, ką nori. Gerbk visus. Nejausk niekam neapykantos. Suprask mūsų šeimos padėtį ir atitinkamai elkis. Iš savo skurdžių pajamų mes neišgalėsime nupirkti tau naujų drabužių. Stenkis laikyti savo drabužius tvarkingus ir švarius. Ugdyk pasitikėjimą savimi. Gerbk pats save.“ Motinos žodžiai paliko neišdildomą įspūdį švelnioje Linkolno širdyje. Jis gyveno pagal motinos pamokymus ir galiausiai tapo Amerikos prezidentu. Jis pasiekė tokią aukštą padėtį, nes pasitikėjo savimi ir visus gerbė.

Štai Mano paties pavyzdys. Kai mokiausi trečioje ir ketvirtoje klasėse, turėjau tik vienerias trumpas kelnes ir vienus marškinius. Neišgalėjau duoti jų skalbėjams išskalbti ir išlyginti. Kiekvieną dieną, grįžęs iš mokyklos, apsisukdavau rankšluosčiu ir skalbdavau savo drabužius. Sudėdavau karštas žarijas į metalinį indą, ir tai buvo Mano lygintuvas. Vėliau turėjau dvejus drabužius visiems metams. Kai Pedda Venkama Radžu (Svamio tėvas) klausdavo, ar Man reikia naujų drabužių, atsakydavau: „Drabužių turiu pakankamai. Man nieko nereikia.“ Nenorėjau švaistyti pinigų. Pinigų švaistymas yra blogis. Tomis dienomis trumpos kelnės ir marškiniai kainavo vos kelias annas. Bet Aš niekada jų neprašydavau. Visada pats dirbdavau savo darbą. Net dabar savo darbą dirbu pats. Žmonės gali manyti, kad Svamis turi daug tarnų, dirbančių Jo darbus. Niekam nereikia tarnauti, ir Aš nesitikiu jokios tarnystės iš kitų. Nuo vaikystės visus gerbiau. Šiandien visas pasaulis gerbia Mane. Kaip sakiau anądien, jei mylėsite ir gerbsite visus, jie taip pat jus gerbs ir mylės. Mylėkite visus, nepaisydami kastos, kalbos, religijos ar tautybės. Tada Dievas užlies jus savo Meile. Kuo labiau aukodamiesi tarnaujate kitiems, tuo didesnis bus atlygis.

Šiuolaikiniams studentams trūksta gerumo. Jie nesirūpina savo tėvais. Jie dėvi įmantrius drabužius ir slankioja gatvėmis. Studentai turėtų ugdyti nuolankumą, gerbti kitus. Neturėtumėte kalbėti su vyresniaisiais nepagarbiai. Pirmiausia išmokite kiekvieną gerbti. Jei norite nusipelnyti gerą vardą, turite tinkamai elgtis. Šiandien visas pasaulis gerbia Mane, nes Aš gerbiu kiekvieną. Kreipiuosi į sekėjus „bangaru“ (aukse) ir kalbuosi su meile. Jūs taip pat turite išmokti kalbėti maloniai. Linkolnas patyrė didžiulį skurdą, bet vis tiek iškilo gyvenime dėl savo nuolankumo ir pasitikėjimo savimi. Sekite jo pavyzdžiu. Pasitenkinkite tuo, ką turite. Neturėkite per daug norų.

Studentai!

Upanišadose daug šventų pamokymų. Pritaikykite juos ir pelnykite sau gerą vardą. Jums nereikia tapti didžiais, pakaks, jei būsite geri.