Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

OM, PRANAVA

OM sanskr. – Pradinis garsas, kuriuo Dievas palaiko kosmosą.

Dar vadinamas PRANAVA.

Žodis Pranava kilo iš prana (gyvybinė energija) + va-ak (garsas).

Iš visų mantrų Pranava (Om) yra švenčiausia ir geriausia. Visi garsai ir mantros kažkada buvo Pranava ir vėl į ją grįžta per džapą ir kitas disciplinas bei apeigas. Jie visi susilieja Pranavoje, kuri kartu yra jų šaltinis. Pranava yra visų elementų šaltinis, ir todėl ji – pačios gamtos (Prakriti) esmė. Krioklių ūžesys, bangų mūša į krantą kartoja Pranavą. Įkvėpimo ir iškvėpimo garsas yra Pranava. Visų veiksmų garsai yra Pranava. Kartokite ją, iki galo suvokdami jos vidinę reikšmę, ir jūs greit numesite pasaulietiškų rūpesčių naštą, nes Pranava išgelbsti ir nuo liūdesio. Todėl visi gali kartoti šią laisvę teikiančią mantrą ir ją medituoti.

„Prasanthi Vahini“, 48 psl.

Om – Brahmos garsas (Sabda Brahma) ir Om pabaigoje yra džiaugsmo tyla. Ši džiaugsminga sąmonė yra daug aukštesnė už paprastą sąmonę ir leidžia žmogui suvokti Dievo Tikrovę. Taitirija Upanišada sako: „Žodžiai ir protas skverbiasi į Jį, bet Jo nepasiekia ir grįžta atgal. Bet tas, kuris pažįsta Brahmano džiaugsmą, daugiau nieko nebebijo.“ Ši tiesa dėstoma ir 14 a. krikščioniškame vadove „The Cloud of Unknowing“. Ten parašyta: „Per meilę Jį galima gauti ir išlaikyti, bet per mąstymą – niekada“.

„Sanathana Sarathi“, 1997 balandis, 102 psl.

Tikrasis Om yra savaimingas. Jis įeina per abi šnerves, kyla į kaktos vidurį ir išeina per ausis. Om garsas primena lėktuvo ūžesį: iš pradžių jis girdimas toli, paskui, lėktuvui artėjant, garsas stiprėja, o vėliau ir vėl pamažu nutolsta. Garsas Om arba AUM dar vadinamas Pranava, jis simbolizuoja visą Brahmano turinį. Om susideda iš trijų garsų. Aa – simbolizuoja žemę ir apima suvokimą. Šis garsas švelniai prasideda gerklėje. Jis reiškia grubųjį visatos aspektą ir vadinamas visva. Uu – reiškia dangų ir yra susijęs su idėjomis ir sapnais. Jis atsiranda burnoje ir palaipsniui stiprėja. Tai subtilusis aspektas, vadinamas taidžasa (sanskr. taijasa). Mm – tai dieviškas garsas, esantis už visų pojūčių; jis siejamas su giliu miegu. Tariamas lūpomis, šis garsas pamažu silpnėja. Tai priežastinis aspektas arba pradžna (sanskr. prajna).

J.Hislop, „Conversations with Bhagavan Sri Sathya Sai Baba“, 126 psl.

Om reikia tarti ir mintyse, ne tik lūpomis. Jei kartojate Om ir medituojate jo prasmę, – kad Om yra Viešpats, – tai pasiekiate patį Viešpatį, t.y. išsivaduojate (pasiekiate mokšą). Mokšos nereikia siekti atskirai, atskirti ją nuo visos kitos veiklos. Nuolatinis Om kartojimas padės jums išsivaduoti iš nuodėmių ir pasiekti Laisvę. Stenkitės nuolat atitraukti protą nuo juslių; tada protas įgis įgūdžių, kurie išvaduos jus iš vergijos.

„Gita Vahini“, 152 psl.

Tie, kurie ištaria šventąją Pranavą, garsą Om su paskutiniu atodūsiu, pasiekia Viešpatį. Kai Ardžuna paklausė, kas atsitiko daugybei tų žmonių, kurie neištarė Om su paskutiniu atodūsiu, Krišna atsakė, kad Viešpats neskirsto į silpnuosius ir stipriuosius arba į aukštus ir žemus. Visi turi teisę gauti Jo Malonę, visi turi teisę ateiti į Jo buveinę. Jos durys visą laiką atviros. Ten nėra pastatytų jokių sargų, kurie kam nors užtvertų kelią. Nė vienas nėra stabdomas; nė vienas nėra kviečiamas. Visi gali įeiti. Bet ką daryti, jei kai kurie nė neketina artintis prie tų durų?

„Gita Vahini“, 15 psl.

Energija, slypinti žmoguje, – tai pradinė galia arba Om. Žmogus vadinamas vyakthi, Dievo išraiška, nes jam duotas gebėjimas reikšti Dievą – tai jame slypinti neribota kosminė energija. Yra trys energijos rūšys, kurių vienybė simbolizuoja atmos principą:

1. Bhur: Pirminė materializacijos galia arba adi šakti. Tai pirmoji energijos forma, persmelkianti fizinį materijos pasaulį ir suvokiama kaip Om.

2. Bhuvah: Vibracijos galia arba prana šakti. Tai antroji energijos forma, gyvybinė energija, kuri skatina veikti kiekvieną žmogaus kūno dalį.

3. Svaha: Spinduliavimo galia. Tai – trečioji energijos forma.

„Sanathana Sarathi“, 1994 lapkritis, 288 psl.