Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

KAS YRA TIKRASIS UGDYMAS?

Tarptautinės žmogiškųjų vertybių
konferencijos atidarymas

2000 m. rugsėjo 25 d.

Prašanti Nilajamas

Šiuolaikinis ugdymas puoselėja tik intelektą, o ne vertybes.

Kokia nauda iš tokio ugdymo, jei jis neskiepija tikrųjų vertybių?

Meilės įsikūnijimai!

Nuo seniausių laikų indai, apibūdindami šį pasaulį, sudarytą iš judančių ir nejudančių objektų, vartojo žodį „Prapanča“. Prapanča – tai penkių elementų – žemės, vandens, ugnies, oro ir eterio pasireiškimas. Nuo neatmenamų laikų indai garbino šiuos penkis elementus kaip Dievo apraišką. Žemę jie vadino Bhudevi (Motina Žemė), vėją – Vajudeva (Vėjo Dievas), vandenį – Gangadevi (Deivė Ganga), ugnį – Agnideva (Ugnies Dievas), o eterį – Sabdabrahmam (pirminis garsas). Bet studentai nė kiek nesistengia suprasti dieviškos šių penkių elementų prigimties, o ir dėstytojai šios tiesos jiems nepaaiškina. Studentai kaupia tik žinias iš knygų, o visai nesistengia suprasti, kokie šventi šie elementai. Tikrasis ugdymas – tai tas, kuris skiepija vertybes, ugdo dvasinę įžvalgą, atsidavimą, pareigą ir drausmę. Mokytojai šiandien perteikia studentams tik knyginių žinių ir nepajėgia atskleisti dvasinio ugdymo aspekto.

Šiandien visi penki elementai užteršti, ir todėl žmonės nesijaučia saugūs. Dabar studentai turi įsigyti ne tik laipsnius. Jie turi teisingai išnaudoti penkis elementus. Pasauliui dabar reikalingas tikrasis vertybėmis pagrįstas ugdymas. Vertybės skirtos ugdyti, ugdymas – gyventi, gyvenimas – mylėti, meilė – žmogui, žmogus – dvasingumui, dvasingumas – pasauliui, o pasaulis – taikai. Taigi reikėtų pradėti nuo ugdymo ir keliauti dvasinės ramybės link.

Mūsų laikais studentai siekia išsilavinimo turėdami galvoje savanaudiškus interesus. Jie trokšta pinigų. Pinigai ateina ir išeina, o moralė ateina ir didėja. Studentai turėtų labai stengtis puoselėti moralines savybes. Savo žinias jie turėtų paversti gebėjimais (angl. skill), o ne „pražudyti“ (angl. kill) jas. Tik tada jų gyvenimas turės pusiausvyrą. Bet šiuolaikiniai studentai „pražudo“ savo žinias, t.y. jie neteisingai jas panaudoja. Taip jie sumenkina proto jėgą ir slopina vidinės Realybės pojūtį.

Šiandien vaikinai ir merginos įgyja išsilavinimą, trokšdami užkariauti išorinį pasaulį. Jie nesuvokia, kad visa, kas matoma išoriniame pasaulyje, yra laikina. Žmogus privalo siekti vidinio regėjimo. Jis išlaikys pusiausvyrą gyvenime tik tada, kai žinias pavers gebėjimais.

Mūsų amžiuje žmoniškumas nyksta, nes žmogaus gyvenime nėra pusiausvyros.

Norint puoselėti vertybes, būtina žinias paversti gebėjimais ir išlaikyti gyvenimo pusiausvyrą. Dabar nebėra ir ekologinės pusiausvyros, nes žmogus, būdamas savanaudis, apvagia Motiną Žemę, švaistydamas jos turtus – naftą, geležį ir kt. Dėl to kyla žemės drebėjimai, potvyniai ir kitos žmones varginančios nelaimės. Gyvenimas bus tikslingas tik tada, kai bus išlaikyta ekologinė pusiausvyra. Žmogaus gyvenimo ir gamtos pusiausvyra yra vienodai svarbi. Šiandien net vandens gyvūnija nyksta dėl vadinamosios mokslo pažangos. Mokslo pažanga yra sveikintina, bet ji neturėtų ardyti ekologinės pusiausvyros. Mokslo pažanga turėtų būti naudinga visiems – ir žmonėms, ir pasauliui. Bet šiandien kiekvienas siekia tik savanaudiškų tikslų. Atrodo, kad visuomene niekas nebesirūpina.

Maistas, kurį valgome, vanduo, kurį geriame, oras, kuriuo kvėpuojame, – viskas užteršta. Todėl pirmoji studentų pareiga – išvalyti pasaulį. Švara yra dieviškumas. Laikykite kūną, protą ir aplinką švarius. Tegu visi jūsų veiksmai bus šventi. Kalbėkite švelniai ir maloniai su kiekvienu. Indijos kultūra sako: Sathyam Vada Dharmam Chara (Kalbėk tiesą, laikykis dharmos). Mylėkite kiekvieną, nes Dievas yra visuose. Veda moko: Isvara Sarva Bhutanam (Dievas gyvena visose būtybėse). Dievas dar vadinamas Višva, tai reiškia, kad visa visata yra Jo pavidalas.

Šiuolaikinio ugdymo negalima vadinti ugdymu tikrąja to žodžio prasme. Kokia nauda iš intelekto, jei žmogus nesugeba skirti (gėrio nuo blogio, tiesos nuo netiesos), ir kokia nauda iš žinių, jei jos nevirsta gebėjimais? Tikrasis ugdymas – tai tas, kuris puoselėja meilę ir žmonėms teikia gerovę. Šiuolaikinė ugdymo sistema labai pasikeitė, bet tie pasikeitimai neatnešė laukiamų rezultatų. Pirmiausia reikia keisti žmogaus protą. Tada pasikeis ir visas pasaulis, nes protas yra viso pasaulio pamatas (Mano Mulam Idam Jagat).

Šiandien studentai nemoka savo žinių paversti gebėjimais. Kas dėl to kaltas? Tėvai, mokytojai ar vadovai? Tai visų kaltė. Visi studentai yra tyri ir jautrūs. Tėvų pareiga paaiškinti jiems žmogiškųjų vertybių – tiesos, teisingumo ir meilės – svarbą. Bet tėvai nemoko vaikų sakyti tiesą. Kai kurie tėvai vaikus net klaidina. Pavyzdžiui, jei tėvas nenori kalbėti telefonu, jis liepia sūnui pameluoti, kad jo nėra namie. Taip vaikai nuo mažens mokomi kalbėti netiesą, todėl ir užaugę gyvena neteisingai. Jokiomis aplinkybėmis žmogus neturėtų sakyti netiesos. Padėk visada, nežeisk niekada. Tie, kurie laikosi šios taisyklės, tikrai pasižymės gyvenime.

Šiandien studentai nėra vieningi, nes jie nemyli vienas kito. Meilę turėtumėte laikyti savo gyvybe. Aš dažnai studentams sakau: kai elektros srovė – tiesa teka dharmos laidais ir pasiekia ramybės lemputę, šviečia meilės šviesa. Jei norite puoselėti meilę, jūs turite laikytis tiesos ir dharmos. Sathyam Bruyath, Priyam Bruyath, Na Bruyath Sathyam Apriyam (Sakyk tiesą, kalbėk maloniai ir nesakyk nemalonios tiesos). Pirmoji yra moralinė vertybė, antroji – socialinė, o trečioji – dvasinė.

Šiandien turtingieji ir mokslo žmonės nesidomi dvasingumu. Pinigai jiems yra gyvenimo tikslas. Tačiau pinigai nesuteiks jums ramybės ir palaimos. Svarbiausia – atsidavimas Dievui. Šiandien šalis patiria sunkumų, nes žmonėms trūksta atsidavimo. Jie negalvoja apie Dievą, kuris reiškiasi penkių elementų pavidalu. Kas yra žmogus? Ar jis – tik kūnas? Ne! Tik tas yra tikras žmogus, kuris pilnas tyrumo, meilės ir atsidavimo.

Šiandien žmonės beprotiškai vaikosi pinigų. Be abejo, pinigai svarbūs, bet jų kaupimas turi turėti ribas. Jei mylėsite Dievą, pinigų atsiras savaime. Dabar kai kurie pasirengę paaukoti dėl pinigų net gyvybę, bet nė minutės neskiria Dievui. Jie nepadaro nė vieno švento darbo. Laikas yra Dievas. Veltui praleistas laikas – tai veltui praleistas gyvenimas. Kiekvienas turi ištirti, ar jis tinkamai leidžia laiką. Šiandien žmonės daugybę laiko iššvaisto tuščioms kalboms, televizijai ir pan.

Žmogus gali būti labai turtingas, bet turtas bus bevertis, jei jis neturės gero charakterio. Ar mirdami išsinešite kartu nors saujelę smėlio? Ne! Neišsinešite ir banko sąskaitos. Ji liks banke. Todėl svarbiausia charakteris, o ne pinigai. Tikrasis išsilavinimas yra tas, kuris išvalo protą ir ugdo charakterį. Studentai neturi pasitenkinti tik gerais pažymiais; jie turi rūpintis, kad negautų ir blogų pastabų. Tik tada jų pažymiai turės vertę.

Kiekvienas, ar jis būtų mokinys, ar suaugęs žmogus, turi puoselėti dieviškas vertybes. Nepriklausykite nuo kitų, priklausykite nuo Dievo. Iš tiesų jūs – ne žmonės, jūs – Dievas. Isvara Sarva Bhutanam (Dievas slypi visose būtybėse). Jūs liksite žmogumi tol, kol taip galvosite. Tvirtai tikėkite, kad esate Dievas, ir dalykitės savo meile su visais. Tai – tikrojo išsilavinimo esmė.

Ar galite vadinti išsilavinusiais tuos, kurie moka skaityti ir rašyti?

Ar galima vadinti žmogų išsilavinusiu, jei jis tik įgijo laipsnį?

Ar galima ugdymą vadinti ugdymu, jei jis neskiepija vertybių?

Jei mokomės tik tam, kad pragyventume, tai argi negyvena paukščiai ir žvėrys?

Ugdymo tikslas – atskleisti tyrumą. Pasaulietiškas išsilavinimas laikinas. Tik Sielos pažinimas amžinas. Jį galima pasiekti tik per atsidavimą ir meilę Dievui. Žmogus gimsta tam, kad taptų idealu visam pasauliui, o ne tam, kad sukauptų turtų. Kur visi tie prabėgusių amžių karaliai, kurie buvo sukaupę tiek turtų ir nukariavę daugybę karalysčių? Žinoma, būdami gyvi, jie mėgavosi fiziniais patogumais, bet galiausiai mirė ir viską paliko. Tad kokia nauda iš tų turtų? Žmogus turi pasiekti nemirtingąją palaimą.

Kvailys puikuojasi didžiu išsimokslinimu ir intelektu, bet nepažįsta savęs. Kokia nauda iš viso to išsilavinimo, jei jis negali atsikratyti blogų savybių? Visas pasaulietiškas išsimokslinimas skatins ginčus ir neatskleis Išminties. Jis nesuteiks žmogui nemirtingumo. Todėl žmogus turi įgyti tokių žinių, kurios padarys jį nemirtingą.

Tai – tikrasis išsilavinimas. Jis saugos jus, kad ir kur būtumėte. Kai būsite išsilavinę, visi taps jūsų draugais, net jei neturėsite pinigų ir būsite svečioj šaly. Niekada ir niekur neatsisakykite žmogiškųjų vertybių. Tik tada galite parodyti pasauliui idealą. Žmogiškųjų vertybių nerasite vadovėliuose, mokytojai taip pat jų nesuteiks. Jos – su jumis nuo pat gimimo, todėl puoselėkite jas savomis pastangomis. Visa kūrinija kilo iš Tiesos, yra palaikoma Tiesos ir galiausiai susilieja Tiesoje. Norėdamas gyventi ramų gyvenimą, žmogus visada turi laikytis Tiesos ir teisingumo. Pradžioje jūs galbūt turėsite sunkumų, bet turite juos įveikti ir toliau eiti Tiesos keliu. Tyrumas, kantrybė ir atkaklumas būtini žmogui. Bet žmogus tampa ligoniu, nes jam trūksta kantrybės (angl. But man is becoming a patient as he lacks patience). Kiekvienas privalo savęs paklausti, ar jis turi šias vertybes. Maža skelbti, kad esate tyri. Tegu kiti tai pasako.

Meilės įsikūnijimai!

Valdykite troškimus. Yra pasakyta: „Mažiau nešulių daro kelionę malonesnę ir patogesnę“. Jūsų troškimai – tai gyvenimo kelionės nešuliai. Proto ramybę atgausite tik tada, kai sumažinsite savo troškimus. Aš esu geriausias to pavyzdys. Aš neturiu jokių troškimų. Aš nieko nenoriu. Kaip žinote, mes turime Putapartyje labai didelę ligoninę ir daug švietimo institucijų. Jos sklandžiai dirba, nes buvo įkurtos su meile ir su tauriais ketinimais. Mano vienintelis troškimas – kad žmonės gyventų kaip idealūs žmonės. Po bhadžanų jūs kartojate maldą „Tegu visas pasaulis būna laimingas“. Nepakanka, jei vieni laimingi, o kiti – ne. Visi turėtų būti laimingi. Tai įmanoma tik tada, kai praktikuojamos žmogiškosios vertybės. Daug kas skaito paskaitas apie žmogiškąsias vertybes, bet tik tas yra tikras žmogus, kuris jas įgyvendina praktiškai. Suaugusieji turėtų sėti žmogiškųjų vertybių sėklas mažose vaikų širdelėse. Vėliau jos išaugs į milžiniškus medžius ir teiks pavėsį daugeliui. Yra pasakyta: „Pradėk anksti, važiuok lėtai, atvyk saugiai“. Reikia mokyti vaikus žmogiškųjų vertybių nuo pat pradinės mokyklos suolo, nes vaikai taps tautos vadovais. Tėvai ir mokytojai turi labai stengtis skiepyti jiems idealus.

Yra pasakyta: „Pasakyk man, kas tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas tu esi“. Kokia jūsų draugija, tuo jūs ir tampate. Todėl bėkite nuo blogos draugijos. Bendraukite tik su gerais žmonėmis. Kasdien dirbkite gerus darbus. Net patys blogieji pasikeis, matydami jūsų elgesį.

Meilė žmonijai būtina. Kokia bebūtų jūsų šalis, tos šalies klimatas, turtingas jūs ar skurdžius, privalote laikytis tiesos ir teisingumo. Liežuvis duotas tik tam, kad sakytumėte tiesą. Šiomis Dievo duotomis rankomis dirbkite tik gerus darbus. Šiomis ausimis klausykitės tik tyrų žodžių. Taip išlaikysite kūno dalių tyrumą. Taip pat turite išlaikyti ir penkių elementų tyrumą. Tik tokį tikslą turėdamas, Džiumsajus atliko tokį didžiulį darbą (Dr. Art-Ong Jumsai – Tailando karališkosios šeimos narys, žinomas fizikas, dirbęs NASA kosminio laivo nusileidimo Mėnulyje programoje, buvęs Tailando švietimo ministras, Satjos Sai švietimo instituto vadovas, surengęs šią tarptautinę konferenciją.). Žmogiškųjų vertybių negali įtvirtinti vienas žmogus. Kartu turi dirbti visi. Ar iš vieno siūlo išeis audeklas? Tik kai suaudžiama daug siūlų, atsiranda audinys. Visų vertingų dalykų galima pasiekti tik bendradarbiaujant. Ši nosinė tokia stipri tik todėl, kad siūlai suausti kartu. Jei ištrauksite siūlus po vieną, jie lengvai sutrūks. Taigi mūsų pažangai reikalinga vienybė. Pasitaikančios abejonės turi būti išsklaidytos ir visi drauge turi žengti į priekį. Vienybė, gerumas ir geri darbai turi būti įgyvendinami. Jei jie įgyvendinami, jūs galėsite greičiau tobulėti ir jūsų gretos išaugs.

Nepakanka įkurti tik instituciją. Studentus reikia auklėti tinkama linkme. Kalbėkite švelniai. Niekada nerodykite vaikams pykčio. Ne visada galite padaryti paslaugą, bet visada galite kalbėti paslaugiai. Kalbėkite su vaikais švelniai ir maloniai. Ir mokytojai turi bendrauti maloniai. Tada vaikus skatins jų pavyzdys. Džiumsajus tikisi, kad šis judėjimas labai išaugs. Per ateinančias 3 ar 4 dienas kils daug minčių. Net mažiausio dalykėlio vaikus reikia mokyti kaip galima geriau. Tada vaikai mokysis ir atsilieps su entuziazmu. Matematikos, fizikos ar chemijos galima išmokti iš knygų arba per eksperimentus laboratorijose. Bet žmogiškųjų vertybių šitaip neišmoksite. Tai nėra tas, ką galima išmokti iš knygų. Jų negali išmokyti ir mokytojas, jei mokys tik žodžiais. Tai tarsi fiziniai pratimai. Jų negalima išmokti tik iš apibūdinimo. Būtina, kad pratimus rodytų pats mokytojas, tik tada mokiniai galės daryti paskui jį. Vaikai mėgdžioja suaugusius. Todėl jūs turite mokyti vaikus šių vertybių – tiesos, dharmos, ramybės ir meilės – savo pavyzdžiu, o ne tik žodžiais. Taip vaikai tinkamai tobulės. Tobulės ir visa šalis. Keisis ne tik ši šalis, bet ir visos pasaulio šalys. Nedaug kas moko šių dalykų šiandien, o dar mažiau praktikuoja. Todėl pasaulio būklė dabar tokia bloga.

Daugelis jūsų galite būti turtingi. Daugelis esate mokslininkai. Bet jus vadins didžiais ne tik dėl jūsų turtų. Svamiui svarbiausia, kam jūs savo turtą, išsilavinimą ar intelektą naudojate. Jei naudojate juos geriems tikslams, visuomenės labui – tik tai Svamiui labai svarbu. Svamis siekia ne kiekybės, o kokybės. Vienas šaukštelis karvės pieno yra naudingas, o statinė asilės pieno bevertė. Tai, ko neįgyvendinote praktiškai, neturi vertės. Praktikuokite ir demonstruokite. Tada tapsite tikrai turtingi. Tada būsite tikri mokslininkai. Turtas, išsimokslinimas, intelektas įgis vertę tik tada, kai bus naudojami teisingai. Pinigai gali ateiti ir gali išeiti. Jie – tik praplaukiantys debesys. Meilė ateina ir – niekada nebeišeina, ji tik auga. Turite tai suprasti galutinai, nuoširdžiai ir rimtai. Tada tapsite tikru žmogumi ir patrauksite aplinkinius. Jei neturite meilės, niekas pas jus neateis. Mažas pavyzdys. Svamis – Meilės įsikūnijimas. Būtent todėl čia susirinko tiek daug žmonių. Nebuvo išsiuntinėta jokių pakvietimų. Tik meilė sutraukė čia jus visus. Todėl auginkite savo meilę. Meile galite pasiekti viską. Liko 3 ar 4 konferencijos dienos. Kelkite klausimus ir pasidalinkite abejonėmis. Analizuokite ir raskite atsakymus. Taip galite tobulėti. Turite padaryti šią konferenciją pavyzdine. Žmonės važiuoja į konferencijas ir seminarus, bet vargu ar jie pasiekia reikiamų rezultatų. Ši konferencija – ne tokia. Šis darbas turi keisti jūsų jausmus ir intelektą, tada tai – tinkama konferencija. Visi turi susivienyti. Puoselėkite meilę ir dalykitės ja. Kalbėkite Tiesą. Elkitės teisingai. Gyvenkite šventai. Tai – teisingas gyvenimas. Tik toks gyvenimas yra prasmingas.

Dauguma jūsų atvažiavote iš toli, todėl išleidote daugybę pinigų. Už šias pastangas ir išlaidas parsivežkite nors truputį šventumo. Net nosinei nusipirkti reikia kelių rupijų. Už šias išlaidas dalykitės šventa meile, kurios čia pasisėmėte. Tegu keturios žmogiškosios vertybės tampa jūsų vidine būtimi. Tiesa nereiškia tik sąžiningai pakartoti tai, ką matei. Tiesa yra amžina, ji nekinta nei praeity, nei dabarty, nei ateity. Turite siekti tokios Tiesos ir laikytis teisingumo. Kas yra dharma? Dharayati Iti Dharma. Tai, kas palaiko gyvenimą, ir yra dharma. Ugnis degina. Jei ji nedegina, ji – tik anglys. Tik tada, kai žmoguje tvirtai įsitvirtina dharma, atsiskleidžia jo žmoniškumas. Meilės principas jumyse turi skaisčiausiai švytėti. Tada jūs turite praktikuoti Tiesą.

Jei per ateinančias kelias dienas turėsite kokių abejonių, klauskite nesivaržydami. Svamis pasiruošęs išsklaidyti visas abejones. Tinkamai išnaudokite buvimą arti Svamio. Klauskite ir būkite patenkinti. Jūs esate Mano, o Aš esu jūsų. Jūs ir Aš esame Viena. Mes – ne skirtingi. Daug kas sako: „Ačiū Tau, ačiū Tau“. Mes dėkojame tik svetimiems. Aš nesu svetimas. Jūs nedėkojate artimiesiems. Kai mama išverda jums skanius pietus, ar sakote jai ačiū? Tai – jos pareiga. Mylėti jus visus – Svamio pareiga. Niekada nesakykite Svamiui ačiū. Tai jūsų teisė – prašyti. Tai – jūsų teisė ir Svamio pareiga. Kai teisė ir pareiga susijungia, ateina palaima.